Bibliographic Details
| Title: |
Power, Language, and Identity: A Foucauldian Analysis of Post-Colonial Language Education Policy in Indonesia. |
| Alternate Title: |
Galia, kalba ir tapatybė: postkolonijinės kalbos mokymo politikos Indonezijoje analizė pagal Michel Foucault. |
| Authors: |
Kurniawan Pratama, Rony1 ronykpratama@staff.uns.ac.id |
| Source: |
Acta Paedagogica Vilnensia. 2025, Vol. 55, p23-39. 17p. |
| Subject Terms: |
*Language planning, *Foreign language education, *Educational change, *Cultural studies, *Critical theory, Nationalism, Indonesians, Social theory |
| Geographic Terms: |
Indonesia |
| Abstract (English): |
This study challenges the dominant postcolonial discourse on the education of the Indonesian Language and Literature as a neutral vehicle in shaping the national identity and inculcating cultural values by employing Foucaultian genealogical analysis. By questioning the taken-for-granted belief that literature naturally falls under the responsibility of character education's mandate, the research traces the power/knowledge relations of four historical periods (Dutch colonial period (1900-1942), Japanese occupation (1942-1945), Soekarno period (1945-1966), and the New Order regime (1966-1998). Genealogical analysis of documents shows that the contemporary moral regime positioning teachers as agents to 'give' values is a sedimentation of discursive formations. Each historical period left different power/knowledge structures: colonial linguistic subordination embodied in Sasrasoegonda's grammar arrangement, episteme rupture during the Japanese occupation that elevated the Indonesian language while banning Dutch, systematic structuring of ideologically selected literature in the revolutionary nationalism era, and standardization that exiled politically controversial works in the New Order regime. Three interweaving mechanisms illustrate how power/knowledge formations were articulated: disciplinary normalization through the standard written curricula, ideological interpellation through the selection of canonical texts, and governmentality self-regulation through the production of the moral teacher. This moral regime marginalizes discursive formations that position subjects beyond their social, political, and cultural locations. The research challenges the popular notion of literature as a transparent cultural transmission medium and reveals that the literary discourse not only acts as an ideological state apparatus but also a field of struggle for alternative meaning-making. The current democratic reforms, which use the communicative competence framework to advance the discourse of diversity, can be seen as a new governmental technology to maintain the standardization pressure while seemingly empowering the teachers. For a meaningful educational transformation, the research calls for a realization that teaching language and literature is an inherently political practice that opens a space for pedagogical counter-conduct that can create a real space for criticality and freedom from the state-led moral frameworks. [ABSTRACT FROM AUTHOR] |
| Abstract (Lithuanian): |
Tyrime naudojamas M. Foucault genealoginės analizės metodas ir kvestionuojamas vyraujantis postkolonijinis diskursas apie indoneziečių kalbos ir literatūros mokymą kaip neutralią priemonę formuojant nacionalinę tapatybę ir diegiant kultūrines vertybes. Keliami klausimai dėl savaime suprantamo įsitikinimo, kad literatūra natūraliai priklauso charakterio ugdymo sričiai, ir atsekami galios bei žinių santykiai keturiais istoriniais laikotarpiais (Olandijos kolonijinio laikotarpio (1900-1942), Japonijos okupacijos (1942-1945), Soekarno laikotarpio 1945-1966) ir Naujosios tvarkos režimo (1966-1998). Mūsų atlikta genealoginė dokumentų analizė atskleidė, kad šiuolaikinė moralinė pozicija, teigianti, jog mokytojai yra vertybių „perdavėjai“, yra diskursuose vyravusių nuostatų išdava. Kiekvienas istorinis laikotarpis paliko skirtingas galios ir žinių struktūras: Sasrasoegondos gramatikoje įkūnijama kolonijinė kalbų subordinacija, Japonijos okupacijos metu įvyko episteminis lūžis, kuris iškėlė indoneziečių ir uždraudė olandų kalbą, revoliucinio nacionalizmo eroje reiškėsi sistemingas ideologiškai atrinktos literatūros struktūrinimas, o Naujosios tvarkos režimo metu vyravo politiškai kontroversiškus kūrinius išstūmęs standartizavimas. Atskleisti trys susipynę mechanizmai iliustruoja, kaip buvo perteikiamos galios ir žinios, tai buvo drausminimo normalizavimas standartinėmis mokymo programomis, ideologinis pašaukimas per kanoninių tekstų atranką ir valdžios savireguliacija per moralaus mokytojo iškėlimą. Toks moralinis reguliavimas marginalizuoja diskursus, kurie subjektus pozicionuoja už jų socialinių, politinių ir kultūrinių ribų. Tyrime abejojama populiaria literatūros kaip skaidrios kultūros perdavimo priemonės samprata ir parodoma, kad literatūrinis diskursas veikia ne tik kaip ideologinis valstybės aparatas, bet ir kaip alternatyvios prasmės kūrimo kovos laukas. Dabartinės demokratinės reformos, kurios naudoja komunikacinės kompetencijos sistemą siekdamos skatinti įvairovės diskursą, gali būti vertinamos kaip nauja valdymo technologija, skirta išlaikyti spaudimą viską standartizuoti, tuo pačiu tariamai suteikiant daugiau galių mokytojams. Tyrimas padeda suprasti, kad, siekiant reikšmingos švietimo transformacijos, kalbos ir literatūros mokymas tampa iš esmės politine praktika, kuri atveria erdvę atvirkštiniam elgesiui, kuris gali sukurti realią erdvę kritiškumui ir laisvei nuo valstybės vadovaujamų moralinių suvaržymų. [ABSTRACT FROM AUTHOR] |
|
Copyright of Acta Paedagogica Vilnensia is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites without the copyright holder's express written permission. Additionally, content may not be used with any artificial intelligence tools or machine learning technologies. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.) |
| Database: |
Education Research Complete |
